ĮVYKIAI UKRAINOJE
LIETUVOS  SAUGUMO  KONTEKSTE

2016 06 01 pranešimai Kauno įgulos karininkų Ramovėje:

LRS narys Paulius Saudargas.
Politologas Laurynas Kasčiūnas.

 (Garso įrašas nedarytas. Atpasakojama pagal užrašus!)

PAULIUS SAUDARGAS

      Rusijos agresija prieš Ukrainą sukėlė pavojų ir Baltijai, o kadangi Baltijos valstybės yra NATO narės, tapo išbandymu ir pačiai Šiaurės Atlanto organizacijai. Tarp dalies Vakarų Europos ir JAV politikų kilo nesutarimų dėl atsako į iškilusį pavojų, bet galų gale įvykių raida paskatino NATO plėsti apsiginklavimą, stprinti savo buvimą Europoje bei didinti gynybinį Europos Sąjungos potencialą Baltijoje ir Lenkijoje.
      Kaip pasėkmė, pačioje Lietuvoje priimtas įstatymas, leidžiantis šauliams savanoriams laikyti savo ginklus namie.
      Kita pasekmė Lietuvoje – pasirengimas atremti naujus išorinius pavojus. Čia priklauso tiek organizavimas kursų, pasakojančių apie modernų partizaninį karą, tiek efektyvesnė kova su Lietuvai priešiška ideologine propaganda.

LAURYNAS KASČIŪNAS

      Vertinant Ukrainos – Rusijos karinį konfliktą, reikia konstatuoti, ką Rusija iš to laimėjo ir ką ji pralaimėjo.

      Rusija pralaimėjo siekį tradiciškai išlaikyti Ukrainą, kaip savo dalį:
      a) pralaimėtas ukrainiečių politinės tautos susiformavimas,
      b) nepavyko sukelti Ukrainoje pilietinio karo,
      c) nepavyko „įšaldyti“ paties konflikto.

      Rusija laimėjo:
      a) tarptautinį „stabilumą“ –  Vakarai nesuteikė Ukrainai reikalingos ginkluotės, kad tik neįsitrauktų į konfliktą,
      b) per vokiečių vetavimą Rusija laimėjo neformalų NATO šalių sutarimą nepriimti Ukrainos į šią organizaciją. Tačiau tuo pačiu išryškėjo ir tai, kas iš tikrųjų yra neformali narystė gynybinių ribų prasme, taip pat ekonominių sankcijų bei opozicijos pačios Rusijos viduje svarba,
      [Atsakant į klausimą iš salės, dar patikslinta:] Ukrainoje įsitvirtinus oligarchiniam valdymui, tolesnės „oranžinės revoliucijos“ nebebus, o todėl Rusijai pavyksta išlaikyti status quo.

DISKUSIJA

      Atsakydamas į Donato Mazurkevičiaus klausimą dėl šiuo metu Vakarų vykdomos politikos Rusijos atžvilgiu, Laurynas Kasčiūnas paminėjo prekybos politiką, nutarimus dėl pirkimo–nepirkimo, kaip veiksmingą spaudimo priemonę.
      Tuo pat metu buvo paliestas ir ES stabilumo bei dezintegravimo tendencijų jos viduje klausimas.  Letas Palmaitis pastebėjo, kad euroskepticizmas kyla anaitol ne dėl pavienių politikų įtakos, britų arba Orbano, bet dėl gilesnių priežasčių pačioje ES.  Jei ES subyrėtų, Baltija taptų visiškai bejėgė prieš Rusijos agresiją, tad ar tokiam atvejui numatoma kokia nors alternatyvinė išeitis?  Laurynas Kasčiūnas atsakė, kad tai Vyšegrado (Višegrado) šalių grupė: Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka Lenkijai.
      Kilo klausimas, koks čia iš viso gali būti Lietuvos ir Baltijos įsitraukimas, ypač turint galvoje Rusijos suinteresuotumą didinti įtampą tarp Lenkijos ir Lietuvos.
      Paminėtas bendros ideologijos nebuvimas, o L. Palmaitis atkreipė dėmesį į paties termino ‘krikščionys demokratai’ absurdą krikščionybės kontekste bei pasiūlė kitą susitikimą skirti Vyšegrado klausimui.

Į Pradžią